Dictionary of the Lithuanian Language.
atidubėti — 1. tr. atmušti: Atadūbėjai tokiam neklaužadai gerai šonus, tai kitąkart žinos Trgn. 2. refl. nusikamuoti, nusiplūkti: Kol dirvoną išplėšiau, tai pats atsidubėjau ir arklį aždubėjau Dglš. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; išdubėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
dubėti — dubėti, ėja, ėjo, dūbėti, ėja (dūbi), ėjo 1. intr. darytis, likti dubiam, dubti: Kur abu stovėjom, žolelė nedygo, kur žodį kalbėjom, žemelė dubėjo (d.) Ktv. 2. tr. mušti: Davė, dūbėjo kaip medžian Ut. Ot baudžiavoj dubėdavo! Lp. ║ kirsti, kapoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdubėti — 1. tr. išmušti duobę, išduobti: Pernai beveždami medžius kai išdubėjo kely duobes, tai ir dabar, kai palyja, negalima išvažiuot Mlt. Pardien stovėdamas kumelys išdūbėjo kojom didžiausią duobę Trgn. 2. intr. praleisti kurį laiką sunkiai dirbant,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nudubėti — intr. nuplakti: Kai nutversiu pagalį, nudubėsiu per šonus, tai žinosi Ldk. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; išdubėti; nudubėti; padubėti; perdubėti; pridubėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
padubėti — 1. tr. pamušti: Padubėjo te[n] ką iš jų kumpanijos Mlt. 2. refl. pasikamuoti: Šitiek linų, grikių – pasdubėsme gerokai Mlt. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; išdubėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
perdubėti — tr. permušti: Kiaulei šoną perdubėjau Ktk. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; išdubėti; nudubėti; padubėti; perdubėti; pridubėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pridubėti — tr., intr. 1. Mlt primušti: Jau kai pridubėsiu, tai ir mirdamas atminsi Ktk. 2. prikamuoti: Duobės kasimas baisiai pridūbi Lkm. | refl.: Prisdūbėjau visą dieną – nė valgyt nenoriu Švnč. Prisdūbėjai belakstydamas Lkm. 3. privalgyti, prisigerti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
sudubėti — 1. tr. sumušti: Na, ir sudubėjo vargšelį! Sld. 2. intr. suduoti: Sudubėk gerai kūle kirvio pentin Ktk. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; išdubėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
uždubėti — 1. intr. užduoti: Aš tau per kulnus uždubėsiu Mlt. 2. tr. Dglš nukamuoti, nuvarginti. | refl.: Suvis ažsidūbėjo, net nepaeina Lkm. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įsidubėti — įsiganyti, nusipenėti: Insdubėjus merga, net žandai plyšta Ktk. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; išdubėti; nudubėti; padubėti; perdubėti; pridubėti; sudubėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
